Nepaklusniųjų Žemė '8 2012

Autorius: 
Benas Plentas
(Perskaityti užtruks: 4 mins)
2012-09-02

Vasarai pasibaigus norisi greitosiomis prabėgti per kai kuriuos momentus, likusius atmintyje. Kadangi prablaškydamas savo daugiau mažiau sėdimąjį darbą, visą laiką siekiu tą stacionarumą kažkaip kompensuoti, tai šiek dalyvauju skirtinguose muzikiniuose renginiuose, vykstančiuose gamtoje. Dėl to šiek tiek papaskosiu apie keletą vasaros metu vykusių festivalių, kurių paskutinis, viską apvainikuojantis yra šiuolaikinės baltų kultūros, post-folko bei alternatyviosios muzikos festivalis Mėnuo Juodaragis. Kad būtų aiškiau iš karto pasakysiu, kad su šiuo festivaliu aš dirbu jau ketverius metus ir prie jo sugaištu tikrai nemažą savo laiko dalį ne tik gamtoje, bet ir daugybę postoginio laiko, taigi, jis yra šiek tiek kitoje kategorijoje visų likusių festivalių atžvilgiu - dėl to apie jį pakalbėsiu atskirai. Nepaisant to, kad su vienu konkrečiu muzikos festivaliu dirbu kaip vienas organizatorių, niekuomet nebrokijau, o ypač dabar - gal net dar labiau - stengiuosi dalyvauti kuo skirtingesniuose renginiuose ir, jei tik leidžia galimybės, pasavanoriauti juose, nes tik taip galima tobulėti ir mokytis, pamatyti skirtumus bei pasidalinti su organizatoriais turima sukaupta visai nemaža patirtimi. Taigi, šiemet sudalyvavau keliuose  festukuose, pradėkime nuo akademiškosios "Nepaklusniųjų Žemės". 

Jau aštuntoji „Nepaklusniųjų žemė“ vyksta Neringoje: kažkur tarp Nidos ir Juodkrantės, o, tiksliau - Nidoje ir Juodkrantėje, organizaciniam štabui bazuojantis Preiloje. Jau aštuntą vasarą kompozitoriai ir atlikėjai iš Lietuvos, Norvegijos, Airijos ir Anglijos pristato savo bendras muzikines kūrybines programas beigi drauge su dailininkais ir ekologinių iniciatyvų organizatoriais kviečia pastebėti vieną svarbiausių šiandienos iššūkių – gebėjimą darniai sugyventi su gamta (sakinį pavogiau iš internetų). Su šiuo festivaliu susipažinome labai keistai. Pernai metais (2011-aisiais) per ~Mindaugines kartu su Juste važiavome į Nidą dviračiais ir per visą Neringą rinkome geocache&;us (čia toks žaidimas, kur renkami lobiai, naudojantis GPS navigatoriumi). Nidoje beieškodami vieno cache&;o priartėjome prie senosios Nidos bažnyčios, kur staiga išvydome, kad vakare vyks koncertas. Koncertuoti turėjo žymus pianistas, M.K.Čiurlionio proanūkis, Rokas Zubovas su žmona Sonata, o kadangi programoje turėjo skambėti (tikėtina?) Čiurlionio kūriniai, tai mes nusprendėme apsilankyti. Ir labai patiko. Pasirodė, jog tai ne vienetinis koncertas, o tik vienas iš savaitę trunkančio festivalio "Nepaklusniųjų Žemė" koncertų. Taigi, nuėjome ir kitą dieną, ir dar kitą...

Paskui, kai eilinį kartą pasaulis parodė mums koks yra mažas, per bendrus pažįstamus susitikome su Roku ir Sonata Zubovais jau po festivalio ir sutarėme ateinančiais metais prisidėti prie jų renginio su savo ekologiniu projektu Žaliasis Kodas. Taip šiemet tapome festivalio dalyviais, Liepos 7-8 dienomis pristatę savo organizuojamo projekto konkursų rezultatus - Nidos "Agilos" centre parodėme trumpametražių ekologinių filmukų programą, surengėme žaislų iš antrinių žaliavų kūrimo dirbtuves vaikams ir t.t. Buvo labai smagu, netikėta, gera ir šilta.

Pagal savo struktūrą šis festivalis yra pakankamai unikalus: jis yra mažas ir didelis tuo pačiu metu. Paprastas ir komplikuotas.  Festivalis trunka maždaug savaitę, vienu metu dviejuose miestuose (Nidoje ir Juodkrantėje), bei keliose vietose (Nidos kultūros centras "Agila", Tomo Mano namelis, Nidos senoji bažnyčia ir t.t.). Taigi, čia yra ką veikti ir derinti. Kita vertus - kadangi tai kamerinės muzikos festivalis, jame negalima pamatyti masės žmonių, kaip įvairiuose dabar mums suprantama prasme "festivalio" statusą turinčiuose open air&;uose, pagal savo pobūdį ir auditoriją "Nepaklusniųjų žemė" yra panašesnis į akademinę "Druskomaniją".

Jei reikėtų išskirti kažką iš festivalio bruožų, tai reiktų pasakyti, jog labai gerą įspūdį paliko "organizacinis štabas". Festivalio organizatoriai su visais atlikėjais, tiek lietuviais, tiek ir užsienio atlikėjais, gyvena viename name Preiloje ir, nepaisant, kad žmonių yra nemažai, sugeba sukurti visišką šeimos atmosferą. Laikas, praleistas vakarais kartu su pagrindiniais organizatoriais paliko neišdildomą šiltumo pojūtį ir leido eilinį kartą padaryti tam tikras išvadas dėl organizacinės atmosferos kūrimo. Kartais net nuostabu, kaip paprastai galima sukurti tokį šiltumą ir jaukumą.

O muzikine prasme ši muzikos fiesta leidžia prablaškyti atostoginį Neringos išplerimą bei gerokai praplėsti akiratį - festivalio organizatoriai kasmet labai kruopščiai sudaro programą ir savo klausytojus pamalonina tiek klasikiniais tradicinio atlikimo kūriniais, tiek ir visiškai rimtomis interpretacijomis ir įvairiais muzikiniais eksperimentais. "Nepaklusniųjų Žemėje" šiemet nuskambėjo Liudviko Rėzos liaudies dainų interpretacijos, Loretos Narvilaitės, M.K.Čiurlionio, Ludwig van Beethoven, Arvo Pärt, Johannes Brahms, Claude Debussy, Franz Schubert ir kt. kūriniai.

Apibendrinant pasakyčiau, kad tai vienas geriausių pajūrinio poilsinio laiko papildymų, vien dėl verta vasaros metu atvažiuoti į vis labiau turistėjančią Nidą... O jei dar sukombinuosi tai su dviračiais, kuriais galima atminti iš Klaipėdos iki pat Nidos (54km, fantastiški dviračių takai), tuomet tai jau galima pavadinti aktyviu kultūriniu laisvalaikiu!